Saulės elektrinės verslui šiandien yra ne tik madinga, bet ir finansiškai pagrįsta investicija. Jos leidžia sumažinti elektros sąnaudas, užtikrinti energetinę nepriklausomybę ir prisidėti prie tvaresnės veiklos.
Praktika rodo, kad nemaža dalis įmonių, įsirengdamos saulės elektrines, padaro klaidų, kurios vėliau mažina investicijos naudą arba net pailgina atsipirkimo laiką.
Per mažai dėmesio skiriama elektros poreikio analizei
Viena dažniausių klaidų – įmonės renkasi elektrinės galią „iš akies“, kurios neįvertina savo realaus suvartojimo. Dažnai pasirenkama arba per maža, arba per didelė sistema. Per maža – nesugeba patenkinti poreikių ir naudos nedaug, o per didelė – generuoja perteklinę energiją, kurią tenka parduoti tinklui už daug mažesnę kainą.
Pavyzdžiui, gamybos įmonė, kurią didžiausi elektros poreikiai ištinka naktimis, įsirengė 200 kW saulės elektrinę, tačiau didžioji dalis energijos pagaminama dieną, kai vartojimas mažesnis. Rezultatas – tik pusė energijos sunaudojama savo reikmėms, o kita dalis parduodama už simbolinę kainą. Jei prieš tai būtų atlikta detali vartojimo analizė, būtų galima suderinti elektrinės galią su realiu poreikiu.
Nepakankamai įvertinamos elektros kainų tendencijos
Kai kurie verslai elektrinės atsipirkimą skaičiuoja pagal dabartines elektros kainas, neįvertindami, kad jos gali smarkiai keistis. Elektros kainos pastaraisiais metais buvo itin nepastovios: 2020 m. vidutinė kaina siekė apie 0,05 €/kWh, 2022 m. – šoktelėjo net iki 0,40 €/kWh, o 2023 m. stabilizavosi ties ~0,15–0,18 €/kWh. Verslai, kurie savo investicijas planavo pagal vieną kainos scenarijų, patyrė nusivylimų, nes atsipirkimas užsitęsė.
Išmintingiau yra apskaičiuoti atsipirkimą pagal kelis scenarijus – optimistinį, vidutinį ir pesimistinį. Tai padeda suprasti, kad saulės elektrinė yra ilgalaikė investicija, kurios nauda atsiskleidžia per 20–30 metų, o ne tik per pirmus kelis sezonus.
Netinkama elektrinės vieta ir stogo konstrukcija
Dar viena klaida – per mažai dėmesio skiriama stogo būklei ir elektrinės montavimo vietai. Saulės moduliai efektyviausiai veikia pietų kryptimi, tačiau kartais verslai juos montuoja ant šiaurinių šlaitų, nes ten „buvo daugiau vietos“. Rezultatas – 20–30 % mažesnis efektyvumas.
Būta atvejų, kai įmonės nesustiprino senų stogo konstrukcijų, o po kelių metų dėl sniego apkrovos ir papildomo saulės modulių svorio teko atlikti brangius stogo remonto darbus. Tokie atvejai parodo, kad prieš montuojant būtina atlikti konstrukcijos ekspertizę.
Nepakankamai įvertinamas energijos kaupiklių poreikis
Saulės elektrinės verslui be kaupiklių dažnai užtikrina tik dalinę nepriklausomybę. Perteklinė energija atiduodama tinklui, o vakare ją reikia pirkti atgal. Kai kurios įmonės neįvertina, kad jų gamyba vyksta būtent vakarais ar naktimis, todėl elektrinė be kaupiklių neduoda maksimalaus efekto.
Vienas prekybos centras Vilniuje įsirengė 100 kW saulės elektrinę, tačiau neinvestavo į kaupiklį. Rezultatas – per dieną sugeneruota energija parduodama pigiai, o vakarais, kai prekybos srautas didžiausias, elektra perkama už aukštą rinkos kainą. Po dvejų metų vadovybė nusprendė papildomai investuoti į kaupiklį, tačiau bendra projekto kaina dėl to išaugo 20 %.
Pernelyg didelis taupymas kokybės sąskaita
Kai kurios įmonės, kurios siekia sumažinti investicijas, renkasi pigiausius modulius ar inverterius, nesusimąstydamos apie ilgalaikes pasekmes. Pigesni komponentai dažnai turi trumpesnę garantiją, mažesnį efektyvumą ir greičiau nusidėvi. Tokiu atveju, vietoje planuotų 25–30 metų tarnavimo, sistema gali pradėti kelti problemų jau po 8–10 metų.
Nepakankamas finansavimo planavimas
Įmonės dažnai pamiršta, kad saulės elektrinės atsipirkimas trunka ne vienerius metus. Net jei sutaupoma kas mėnesį, vis tiek reikia turėti lėšų pradiniam įnašui, finansavimui ar paskolai. Kai kurios įmonės įsirengia elektrines be aiškaus finansinio plano, o vėliau susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Tinkamai suplanuotas finansavimas, kartu su valstybės parama ar lizingo sprendimais, leidžia išvengti šios klaidos.
Norint, kad investicija atsipirktų greitai ir duotų maksimalią naudą, būtina atlikti detalią analizę, rinktis patikimus tiekėjus bei planuoti ne vien šiandieną, bet ir ateinančius 20–30 metų. Tik tuomet saulės elektrinė taps tikru energetinės nepriklausomybės ir finansinio stabilumo šaltiniu.