Statybų sektoriaus analitikai perspėja – laukimas gali tapti brangiausiu sprendimu
Vilnietė Rasa K. dar prieš dvejus metus planavo atnaujinti vonios kambarį. Senos plytelės, vamzdžiai, kurių amžius artėjo prie keturių dešimtmečių – viskas rodė, kad remontas neišvengiamas. Tačiau šeima nusprendė palaukti. „Atrodė, kad geriau sutaupyti visą sumą ir tik tada imtis darbų”, – prisimena moteris. Šiandien ji pripažįsta: tas sprendimas kainavo papildomus tūkstančius eurų.
Skaičiai, kurių daugelis nenori matyti
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, statybos ir remonto paslaugų kainos per pastaruosius trejus metus išaugo vidutiniškai 27 procentais. Medžiagos – dar sparčiau. Keraminės plytelės, kurios 2022-aisiais kainavo 15 eurų už kvadratinį metrą, šiandien parduodamos už 19–22 eurus. Santechnikos įranga pabrango trečdaliu.
Rasa K. atvejis tai iliustruoja konkrečiais skaičiais. Prieš dvejus metus gautas įvertinimas siekė 4 800 eurų. Dabartinė sąmata – beveik 6 500 eurų. Skirtumas – 1 700 eurų, arba daugiau nei 35 procentai.
„Ironija ta, kad per tuos metus vis tiek nesukaupėme visos sumos”, – sako vilnietė.
Kodėl kainos nekris
Ekonomistai vieningai sutaria – tikėtis kainų mažėjimo statybų sektoriuje nėra pagrindo. Darbo jėgos trūkumas išlieka, energijos kainos stabilizavosi aukštesniame lygyje, o gamintojų išlaidos tiesiogiai perkeliamos vartotojams.
Be to, sezoninis faktorius daro remonto paslaugas dar labiau neprieinamas. Pavasarį ir vasarą meistrai užimti mėnesiais į priekį, o jų valandiniai įkainiai pakyla papildomais 10–15 procentų.
Nekilnojamojo turto ekspertai atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą – atidėtas remontas mažina būsto vertę. Jei gyventojas planuoja parduoti ar refinansuoti turtą, neatnaujintos patalpos gali sumažinti galutinę kainą kur kas daugiau, nei būtų kainavęs pats remontas.
Alternatyva, apie kurią kalbama per tyliai
Finansų specialistai pastebi paradoksą: daugelis žmonių renkasi brangesnį kelią – laukimą ir kaupimą – vien todėl, kad skolinimasis vis dar suvokiamas kaip paskutinė išeitis.
Tačiau matematika rodo ką kita. Jei remonto atidėjimas per metus padidina išlaidas 15–20 procentų, o paskola būsto remontui kainuoja 8–12 procentų metinių palūkanų, skaičiuoti nėra sudėtinga. Greitesnis veiksmas ne tik apsaugo nuo kainų augimo, bet ir leidžia mėgautis atnaujinta erdve čia ir dabar.
Rasa K. galiausiai pasirinko būtent šį kelią. „Supratau, kad laukdama ne taupo, o prarandu”, – aiškina ji.
Kada skolinimasis tampa protingu sprendimu
Finansų patarėjai išskiria kelias situacijas, kai paskola remontui yra ekonomiškai pagrįsta:
Pirma, kai remonto būtinybė akivaizdi ir atidėjimas gali sukelti didesnes problemas – vamzdžių gedimus, pelėsį, šilumos nuostolius.
Antra, kai turimos santaupos dengia dalį išlaidų, tačiau trūkstama suma nėra kritinė visam šeimos biudžetui.
Trečia, kai tikimasi tolesnio kainų augimo ir rinkos prognozės rodo, jog atidėjimas kainuos daugiau nei finansavimo išlaidos.
Išvada, kurią daugelis priima per vėlai
Ekonominis racionalumas ne visada sutampa su emociniu komfortu. Skolinimasis daugeliui kelia nerimą, nors skaičiai rodo, kad kontroliuojama paskola dažnai yra pigesnė nei begalinis laukimas.
Statybų sektoriaus tendencijos aiškios – kas atideda, tas moka daugiau. Klausimas tik toks: ar mokėsite tiesiogiai už remontą, ar netiesiogiai – per nuolat augančias kainas ir prarastą būsto vertę.
Rasa K. šiandien džiaugiasi atnaujinta vonia. „Geriausia investicija buvo nustoti laukti”, – reziumuoja ji.
Straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma individualia finansine konsultacija.