Saugumo klausimai viešosiose erdvėse tampa vis aktualesni. Nuo parkų ir mokyklų iki bibliotekų ar viešojo transporto stočių – savivaldybės vis dažniau kreipiasi į privačias saugos tarnybas, siekia užtikrinti gyventojų ir turto saugumą.
Nors policija išlieka pagrindinė institucija, visoje Lietuvoje daugėja atvejų, kai miestai pasitelkia saugos specialistus kaip papildomą prevencinę priemonę.
Viešųjų erdvių stebėjimas – nuo kamerų iki patrulių
Kauno miestas – vienas iš pavyzdžių, kaip sistemingai įdiegtas vaizdo stebėjimas gali prisidėti prie saugumo. Šiuo metu čia veikia daugiau nei 300 viešųjų stebėjimo kamerų, kurių vaizdas stebimas tiek policijos, tiek privačių saugos centrų.
„Vaizdo stebėjimas leidžia išvengti smulkių vandalizmo atvejų, laiku sureaguoti į muštynes ar agresyvų elgesį viešose vietose. Reagavimas tapo greitesnis, o nusikaltimų skaičius tam tikrose zonose sumažėjo beveik perpus“, – komentuoja Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistas (vardas ir pavardė nenurodomi).
Vilnius tuo tarpu pasitelkė ir papildomą patruliavimą – tam tikrose parkuose ir aikštėse, kur vakarais ar savaitgaliais dažnai būriuojasi jaunimas, budintys saugos darbuotojai veikia kaip prevencinė priemonė. Jie ne tik stebi situaciją, bet ir informuoja savivaldybę apie apšvietimo ar infrastruktūros gedimus, padeda palaikyti viešąją tvarką renginių metu.
Bendradarbiavimas su mokyklomis ir darželiais
Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys į saugumo strategiją įtraukė ir švietimo įstaigas. Viena dažniausių priemonių – išmaniųjų apsaugos sistemų diegimas mokyklų teritorijose. Signalizacijos, vaizdo stebėjimas, perimetro davikliai tampa norma, o kai kuriose mokyklose įrengiamos ir tiesioginės pavojaus mygtukų sistemos, jungiančios mokyklą su reagavimo centru.
Pasak vieno šiaurės Lietuvos saugos paslaugų koordinatoriaus: „Dauguma mokyklų pageidauja ne tik techninės apsaugos, bet ir periodinio patruliavimo per atostogas ar savaitgaliais, kai pastatai lieka tušti“.
Toks bendradarbiavimas duoda apčiuopiamų rezultatų – mažėja vagysčių, pastatų niokojimo atvejų, o tėvams suteikiamas papildomas saugumo jausmas.
Viešieji renginiai ir sezoninis saugumas
Vasaros švenčių sezonas – tai laikas, kai saugos tarnyba dirba petys į petį su savivaldybėmis visoje Lietuvoje. Joniškio, Alytaus, Ukmergės, Zarasų savivaldybės nuolat pasitelkia apsaugą koncertams, sporto renginiams, miestų šventėms.
Saugos darbuotojai ne tik kontroliuoja minias, bet ir užtikrina, kad laikomasi alkoholio vartojimo taisyklių, reguliuoja eismą, padeda pamestiems vaikams ar reaguoja į konfliktus. „Renginių metu mūsų tikslas – būti matomiems ir pasiekiamiems. Esame kaip buferis tarp žmonių ir ekstremalių situacijų“, – teigia vienas renginių saugumo vadovų iš Dzūkijos regiono.
Be to, nemažai kurortinių miestų (pvz., Druskininkai, Palanga) pasitelkia sezoninius stebėjimo sprendimus – mobilias vaizdo kameras, papildomus pėsčiųjų patrulius, kurie dirba tik vasarą.
Savivaldybių poreikiai – vis dažniau susiję su prevencija
Svarbu paminėti, kad saugos tarnybos dirba ne tik su fizine ar technine apsauga. Vis daugiau savivaldybių domisi prevencinių konsultacijų paslaugomis. Jų metu vertinamas tam tikros vietos saugumas, silpnosios infrastruktūros vietos, siūlomi sprendimai dėl apšvietimo, kamerų išdėstymo, tvorų, signalizacijų.
Toks požiūris padeda išvengti incidentų dar prieš jiems įvykstant, o tai yra pigiau ir efektyviau nei reagavimas po fakto.
Pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybė inicijavo prevencinį projektą, kurio metu 12 miesto viešųjų objektų buvo įvertinti pagal rizikos faktorius. Vėliau įgyvendinti pasiūlymai (geresnis apšvietimas, įrašančios kameros, fiziniai barjerai) leido sumažinti vandalizmo atvejų net 70 %.
Ko tikėtis ateityje?
Tendencijos aiškios – viešasis sektorius Lietuvoje vis labiau remiasi partneryste su privačiu saugos sektoriumi. Saugumo poreikiai išauga ne tik per krizes, bet ir kasdienėje miesto infrastruktūroje.
Ateityje prognozuojama, kad vis daugiau savivaldybių naudos išmaniąsias saugos sistemas: veido atpažinimą, elgsenos analizę viešose kamerose, netgi dirbtinį intelektą rizikos vertinimui. Tokios technologijos gali tapti realybe Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose miestuose jau per artimiausius 3–5 metus.