74795
Turgaus a. 21, LT-87122 Telšiai • Tel. (8 444) 53010, mob. 8 618 63448,
el. paštas: turizmocentras@telsiai.lt , www.telsiaitic.lt
 



Atrask mažąsias Telšių miesto puošmenas
Masčio ežero pakrantė
Telšiai - miestas ant septynių kalvų
Žydų palikimas Telšiuose
Sakralinis kompleksas Telšiuose
Muziejai – paslapčių saugotojai
Telšiai – meškos simbolių miestas
Pažintiniais takais po Telšių kraštą
Su kompasu apie Germanto ežerą
Sakralines vertybės Telšių krašte
Partizanų keliais
Telšių krašto takais ir keleliais
Telšių krašto dvarų kelias
Naujai atgimusi Biržuvėnų dvaro sodyba
Keliaukime po Žemaitiją
Atrask angelą Telšiuose
Suskaičiuokim meškutes
Naktiniai Telšiai
Po Žemaitijos sostinę ir Tado Blindos gimtinę
Iš Žemaitejes suostenes i Žemaitejes šerdi
Kelionės paketas po Telšius ir rajoną
Maršrutas skirtas Lietuvos 100 - čiui paminėti
Ekskursija „Telšiai iš seno atviruko“
2-jų dienų pažintinis maršrutas grupėms po Šilalės ir Telšių kraštą

Telšių krašto dvarų kelias

Džiuginėnų dvaras - Brėvikių dvaras - Pavirvyčio dvaras - Biržuvėnų dvaras

Ką mena Telšių krašto dvarai? Kelionę pradėkime nuo Džiuginėnų dvaro (Džiuginėnų k., Gadūnavo sen.). Jis yra apie 4 km nuo Telšių, prie garsiojo Džiuginėnų piliakalnio, kur, anot legendos, supiltas paties Telšių miesto įkūrėjo milžino Džiugo kapas. Šio dvaro gyvenimas susijęs su garsia Žemaitijoje dvarininkų Gorskių šeima, rašytoja Žemaite, Žemaitijos dailės tyrinėtoju dailininku, fotografu J. Perkovskiu.

Kitas dvaras – Brėvikių (Brėvikių k., Gadūnavo sen.), kuris pasiekiamas iš Alsėdžių miestelio. Šiame dvare gimė S. Narutavičius (1862–1932), dvarininkas, „Alsėdžių Respublikos“ kūrėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Jo brolis G. Narutavičius (1865–1922) – žinomas mokslininkas profesorius, 1922 m. buvo išrinktas pirmuoju Lenkijos Respublikos prezidentu. Iki mūsų dienų išliko medinis gyvenamasis namas (rūmas), svirnas, rūsio likučiai, dalis senosios dvaro alėjos. Pradėtas rengti S. Narutavičiaus muziejus.

Toliau vykstame į Pavirvyčio dvarą (Tryškiai, Telšių r.). Tai XVIII a. pradžios medinis dvarelis, kadaise priklausęs didikams Šemetoms. Po Napoleono žygio į Rusiją dvare pasiliko gyventi prancūzų leitenantas P. Druvė, kurio giminė dvare gyveno iki 1919 m.

Ir paskutinis sustojimas Biržuvėnų dvare (Biržuvėnų k., Luokės sen.). Šiandien Biržuvėnai – vertingas XVIII–XIX a. stambios medinės dvaro sodybos pavyzdys, atspindintis natūralią tokių sodybų raidą feodalizmo laikotarpyje. Pastatų architektūra atspindi dvaro sodybos daugiau kaip beveik 200 metų laikotarpio vystymosi raidą, apimančią baroko, klasicizmo ir istorizmo epochas.

Dvaro ponų namas 2004 m. pabaigoje sudegė. Iki gaisro ponų name buvo įsikūrusi biblioteka ir muziejinė ekspozicija. 2005 m. Biržuvėnų dvare rastas lobis - grafų Gorskių giminės porcelianas – iš viso 290 porcelianinių indų, dvi sidabruotos vazos šampanui, kurios perduotos saugoti Žemaičių vyskupystės muziejui. Didžioji dalis rastojo porceliano – XIX a. Saksonijos manufaktūros dirbiniai.

2011 m. rekonstruotame ponų name stengtasi išsaugoti autentiką: namą puošia senovinio stiliaus baldai, židiniai su XVIII a. kokliais, kaminas, grindų plytelėsVienoje svetainėje įsikūrė biblioteka. Netoli ponų namo atstatomi oficina, arklidė ir vežiminė.



Copyright © 2010-2014 Žemaitijos TIC.         s p r e n d i m a s: UAB "V studija" adm zone.