74795
Turgaus a. 21, LT-87122 Telšiai • Tel. (8 444) 53010, mob. 8 618 63448,
el. paštas: turizmocentras@telsiai.lt , www.telsiaitic.lt
 




Piliakalniai

DŽIUGO (DŽIUGINĖNŲ) PILIAKALNIS

Džiuginėnų k., Gadūnavo sen., Telšių r.    

Džiuginėnų piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Durbino upelio kairiajame krante, 4 km nuo Telšių  vakarų kryptimi. Dabar patogu laipteliais užlipti į piliakalnio viršūnę, o iš apžvalgos aikštelės – pasigrožėti gamtos vaizdais. Pietinėje pusėje piliakalnį juosia 1,5 m aukščio pylimas. Greta piliakalnio yra XI-XIII a. datuojamas Siraičių kapinynas.

TTT


BIRŽUVĖNŲ PILIAKALNIS

Biržuvėnų k., Luokės sen., Telšių r.

0,3 km į pietryčius nuo Virvytės užtvankos ir Virvytės dešiniojo kranto. Tai IX-XII a. piliakalnis. Archeologinė vieta. Apie du trečdaliai piliakalnio nuplauta Virvytei keičiant vagą. Piliakalnio istorija datuojama IX-XII a. Biržuvėnų piliakalnis dar vadinamas Koplyčkalniu, Bambizkalniu. Neabejotina, kad jis davė pradžią ir to paties pavadinimo gyvenvietei. Iš šiaurės vakarų, šiaurės ir šiaurės rytų piliakalnio aikštelę juosia išskleistas pylimas, kurio išorinis šlaitas leidžiasi į platų griovį. Aikštelės pakraštyje yra buvusios mūrinės bažnyčios liekanos. Anot piliakalnio istorijos tyrinėtojo S. Kasparavičiaus, galima spėti, kad šis piliakalnis-prieplauka. Esama ir tradicinių tvirtinimų, esą šis piliakalnis buvęs slėptuvės tipo įtvirtinimas, kuriame vietos gyventojai, iškilus pavojui, slėpdavo mantą, turtą, gynėsi nuo priešų.

SĖBŲ PILIAKALNIS

Sėbų k., Luokės sen., Telšių r.

0,15 km į šiaurės rytus nuo Virvytės kairiojo kranto ir tiek pat į pietus nuo Žarėnų-Luokės kelio.

PAONŠVYSTĖS KALNAS

Virmėnų k., Nevarėnų sen., Telšių r.

Kaimo šiaurinė dalis, 1,5 km į pietvakarius nuo Nerimdaičių kaimo II kapinių, į rytus nuo Eigirdžių-Mitkaičių kelio, greta jo.

VEMBŪTŲ/VYDMANTŲ PILIAKALNIS Vembutų piliakalnis.jpg

Vydmantų k.,Varnių sen., Telšių r.,

Piliakalnis yra 1,8 km į vakarus nuo Lūksto ežero ir 0,6 km į šiaurės rytus nuo Domanto upelio kairiojo kranto, į šiaurės vakarus nuo Čerbos miško. Šlaitai statūs, kai kur siekiantys net 13 m aukščio, apaugę medžiais ir krūmais. Piliakalnio grožis labiausiai atsiskleidžia vakarinėje pylimo pusėje. Čia didelis skardis, apačioje - upelis. Viena iš prielaidų, kad Vembūtų piliakalnyje stovėjusi XIII a. Hipatijaus metraštyje minima Vykinto pilis, o greta buvęs Vykinto miestas. Anot tyrinėtojo S. Kasparavičiaus, piliakalnis vietos gyventojų vadinamas Pilies dauba. Nors nedidelis, tačiau žvalgant teritoriją pastebėta pakankamai gerai išlikusių įtvirtinimų ar kitos paskirties objektų liekanų. Visoje teritorijoje aptinkamos gausios skaldytų akmenų eilės, kurios aiškiai pažymi buvusių užtvarų vietas. Yra išlikusios ir pilies teritoriją vedančių vartų liekanos. Netoli pagrindinės pilies – nemažas vandens telkinys, iškastas rankomis. Yra žymų, kad pilies teritorijoje galėjo būti kapai, galbūt net astronominių stebėjimų vieta. Visą pilies ir buvusios gyvenvietės įtvirtinimų kompleksą iš visų pusių sustiprina upių, ežerų ir pelkių vandenys. Tokios gamtinės sąlygos pilį darė sunkiai prieinamą. Šio įspūdingai įtvirtinto komplekso dydis rodo, kad Vembūtų pilis buvo viena stambiausių gynybinių objektų. Čia galėjo tilpti gausesnės karinės pajėgos, nei netoliese esančiose Medvėgalio, Burbiškių ar Plinijos pilyse. Šias visas pilis su Vembūtais jungė keliai, o per brastas ir ežerus buvo įrengtos kūlgrindos ar medgrindos. Manoma, kad 1251 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Tverų mūšis taip pat galėjo vykti netoli žymiosios Vembūtų pilies.

GETAUTĖS PILIAKALNIS

Getautės k., Viešvėnų sen., Telšių r.

0,9 km į vakarus nuo Telšių-Varnių kelio ir 0,5 km į šiaurės rytus nuo Viešės pralaidos Kungių-Viešvėnų II kelyje, Viešės kairiajame krante, miške. Piliakalnio teritorija užima apie 5,5 ha ploto. Manoma, kad piliakalnyje 1253 m. stovėjo Kuršių pilis Viešvė, o kairiajame upelio krante ant aukštos kalvos įrengtas Getautės piliakalnis yra senųjų Viešvėnų pradžia. Apylinkės gyventojai pasakoja padavimus, kad šį kalną supylę milžinai, saujomis sunešę žemes. Kitas padavimas pasakoja, kad šiame kalne švedai buvo įsirengę požemius, kuriuose laikė brangenybes, ginklus, maistą sau ir arkliams. Senais laikais į kalno rūsius vedęs atviras urvas. Piliakalnis užima apie 5,5 ha ploto. Jį saugo valstybė. Atliekant tyrinėjimus, rasta lipdytos keramikos grublėtu paviršiumi, datuojamos I-IX a. Į rytus nuo piliakalnio netoli kelio Telšiai-Varniai yra pylimo apjuosta medžiais apaugusi kalva vadinama Gojumi. Apie Gojaus kalvą prie Getautės archeologas V.Valatka rašo, kad “šventosios girios arba gojai taip pat būdingi piliakalnių kultūrai”. Todėl galima spėti, kad gojus galėjęs būti apeiginė vieta, o pašlaite tekanti Viešvė laikyta šventa. Tradiciškai čia organizuojamos automobilių ralio lenktynės.

Sprūdės piliakalnis

SPRŪDĖS (ŠAUKŠTELIO) PILIAKALNIS

Šaukštelio k., Varnių sen., Telšių r.

1,4 km į šiaurės vakarus nuo Glūdo ežero, 1,35 km į šiaurę nuo Pavandenės šv. Onos bažnyčios ir 0,5 km į rytus nuo Janapolės-Pavandenės kelio. Sprūdės piliakalnis, tarsi paslaptinga piramidė, paryškinanti gražiausias Žemaitijos aukštumas, primena mūsų ainių – baltų turiningą ir šlovingą praeitį kovose dėl žmogaus vietos po saule. Istorikų ir archeologų nuomone, piliakalnis priskiriamas "parako gadynei" – kovų su kryžiuočiais periodui. Piliakalnio teritorija apima 26 ha. Čia išlikę gynybiniai grioviai, iki keturių metrų aukščio pylimų pėdsakai, atsekamas senasis įvažiavimas į pilį. Padavimai byloja, jog čia stovėjusi medinė kunigaikščio Sprūdeikio – Lietuvos karaliaus Mindaugo brolio pilis, po kuria buvo įrengti rūsiai – slėptuvės. Užrūstinęs Karalių, kunigaikštis Sprūdeika pabėgęs į Žemaitiją ir čia, savo valdose, ant Sprūdės kalno – saugiausioje ir geriausiai apžvelgiamoje vietoje – įkūrė pilį, tačiau brolio pyktis buvo klastingesnis – surado jį ir čia. Iki Varnių regioninio parko direkcijos įkūrimo piliakalnis buvo visiškai paskendęs želdinių sąžalyne, jo nesimatė važiuojant Pavandenės – Janapolės vieškeliu. Vėliau atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai atidengė dalį pilies kalvos su išlikusiais galingais pylimais ir grioviais. Įrengtas 3,5 m pločio ir 320 m ilgio žvyro dangos privažiavimas prie piliakalnio, automobilių stovėjimo aikštelė 675 m2, mediniai laiptai, mediniai ornamentuoti stulpai, takai, informacinis stendas, apžvalgos aikštelė 73 m2 piliakalnio viršūnėje, atokvėpio aikštelė 18 m, suolai.
Nuotrauka Varnių regioninio parko.

Paplienijos piliakalnis

PAPLIENIJOS PILIAKALNIS (PLINIJA)

Paplienijos k., Žarėnų sen., Telšių r.

Yra apie 250 m į šiaurę nuo Žarėnų-Plungės kelio, Minijos upės dešiniajame krante. Piliakalnis pailgos formos, šlaitai statūs. Žmonių čia gyventa jau V-IV a. prieš Kr. Manoma, kad Plinija buvo piliakalnis-prieplauka. Šį piliakalnį 1959-1962 m. tyrinėjo V. Valatka bei jo pagalbininkai. Piliakalnio papėdėje buvo didelė gyvenvietė. Surasta stovyklos židinio pėdsakų, lipdytos, brūkšniuotos keramikos, molinių verpstukų, Djakovo tipo svorelių, metalo lydimo krosnelių. Aptikta ir gyventojų antžeminių būstų liekanų.

Moteraičio piliakalnis

MOTERAIČIO (DIDŽIŲJŲ BURBIŠKIŲ) PILIAKALNIS

Pavandenės k., Varnių sen., Telšių r.

1,05 km į pietryčius nuo Pavandenės šv. Onos bažnyčios, 0,75 km į pietus nuo Glūdo ežero ir 0,3 km į rytus nuo Janapolės-Bubių kelio. Kalnas virš jūros lygio iškilęs 218,2 m. Jo viršuje yra 4 pakilimai, stovi medinis kryžius. Žemaičių takoskyros kalvyno teritorijoje esantis ir gulinčią moterį primenantis piliakalnis, maždaug už 1,05 km nuo Pavandenės gyvenvietės. Virš jūros lygio iškilęs 218,2 m. Kalno viršūnėje – kryžius, šalia – Gludo (Bludo) ežeras, Janapolės – Bubių kelias. Kalno viršuje – keturi pakilimai. Pietinė kalvos dalis – trimis metrais aukštesnė už šiaurinę. Iš tolo atrodo, kad tai moters galva. Kiti pakilimai sudaro poilsiui išsitiesusios moters kūno įvaizdį. Anot padavimų, senovėje ant kalno moterys rinkdavosi į karą palydėti savo vyrus, o giliai po žeme buvusiuose rūsiuose krašto gynėjai slėpę nuo priešų moteris ir vaikus. Moteraičio piliakalnis, kaip ir greta esanti Sprūdės piliakalnis, Gludo ežeras, Sklepkalnis priskiriami baltų gynybos ir kulto centrui, Medininkų žemės gynybinei-politinei sistemai. Moteraitis, anot prof. A. Butrimo, turėjo priklausyti ir Žemaičių žemės gynybinei-signalizacinei sistemai, kuri veikė tokia tvarka: Panemunės pilyse įsikūrę krašto gynėjai, sužinoję apie kraštą užpuolusį priešą, naktį sukurdavo laužus. Juos pastebėję greta esančių piliakalnių įgulų nariai taip pat šią žinią perduodavo toliau – taip informacija apie gręsiantį pavojų greitai pasiekdavo visas svarbiausias Žemaičių pilis.
Nuotrauka Varnių regioninio parko

ŽĄSŪGALOS (BALTININKŲ) PILIAKALNIS

Baltininkų k., Luokės sen., Telšių r.

Iki Žemaičių krikšto šis kalnas buvo vadinamas Baltininkų kalnu. Senovėje piliakalnio teritorija priklausė kuršių žemei, turėjo gynybinę paskirtį ir buvo naudojamas kaip sargėkalnis. Kalva virš jūros lygio pakilusi 210,3 m. Iš čia atsiveria itin gražūs Žemaitijos vaizdai, matosi Sėbų, Girgždūtės, Medvėgalio, Moteraičio, Sprūdės, Šatrijos piliakalniai. Apačioje iš pietų ir rytų Žąsūgalą juosia Virvytė. Anot padavimo, ant šio kalno mėgdavo ilsėtis praskrendančios žąsys.

PAŠATRIJOS PILIAKALNIS (ŠATRIJA)

Pašatrijos k., Upynos sen., Telšių r.

Žymiausia, labiausiai turistų lankoma Telšių rajono kalva. Piliakalnis yra 1,5 km į pietvakarius nuo Luokės–Šaukėnų kelio. Virš jūros lygio jis iškilęs 228 m. Piliakalnio vakarinis ir rytinis šlaitas labai statūs, daugiau kaip 25 m aukščio. Aikštelė viršuje – ovalios formos, 60x60 m dydžio. Ryškūs pylimai pietinėje šlaito pusėje. 1835 m. piliakalnyje vyko kasinėjimai. Pagal archeologinius radinius jis datuojamas I tūkst. po Kr. antroji pusė – II tūkst. pradžia. Anot tyrinėtojų, ant kalno senovėje stovėjo medinė pilis, o pašlaitėse gyveno žmonės. Tyrinėtojai tvirtina, kad senovėje ant Šatrijos kalno buvo viena svarbiausių šio krašto pagonių šventyklų, kurios reikšmė sunyko pakrikštijus Žemaitiją. Nuo seno apie šį piliakalnį būta daug padavimų ir legendų. Nuo Šatrijos atsiveria nepakartojamo grožio kalvotosios Žemaitijos vaizdai. Saulėtą dieną galima įžiūrėti net už 35 km dunksantį Medvėgalio kalną. Dar ryškiau matosi gerokai arčiau jos esantys Moteraičio, Sprūdės, Girgždūtės ir keletas kitų piliakalnių.

TTT
Nuotraukos autorius R.Kinčius

GIRGŽDŪTĖS PILIAKALNIS

Girgždūtė – IX–XVI a. archeologijos paminklas. Vienas gražiausių ir aukščiausių piliakalnių visoje Lietuvoje, virš jūros lygio iškilęs 226,8 m. Piliakalnį sudaro du kalvagūbriai. Spėjama, kad ant vieno kalvagūbrio senovėje pagonys atlikdavo religines apeigas, o ant kito buvo pilis. Pirmąjį kalvagūbrį, esantį rytinėje pusėje, supa pakopos. Ant kito kalvagūbrio (jis vakaruose), 200 m aukštyje, anksčiau buvo ovalo formos mažas ežerėlis. Manoma, kad senovėje čia būta šventvietės. 4 km į rytus nuo Girgždūtės kalno yra Spasčių kalnas. Manoma, kad tai buvo priešakinė Girgždūtės tvirtovė. Kryžiuočiai šią tvirtovę puolė 1315 m. Pasak senųjų vietos gyventojų, šiuos kalnus po žeme jungė tuneliai, kuriuos žinojo tik šių pilių gynėjai. Kalnas gavęs jį gynusio ir čia pat palaidoto karvedžio Girgždo vardą. Kitas padavimas sako, kad anksčiau žinią apie artėjantį priešą greta esančių pilių gynėjams žemaičiai perduodavo naktimis degindami laužus, o dienomis dūdas pūsdami. Girgždūtės kalno vardas kilęs nuo žodžio junginio „girdžiu dūdas“.

 


Aprašymas Atsisiuntė Dydis Atsisiųsti
20170814_173152.jpg3156.62 MBAtsisiųsti
Copyright © 2010-2014 Žemaitijos TIC.         s p r e n d i m a s: UAB "V studija" adm zone.