Turgaus a. 21, LT-87122 Telšiai • Tel./ faksas (8 444) 53010, mob. 8 618 63448,
el. paštas: turizmocentras@telsiai.lt , www.telsiaitic.lt
 




Meno ženklai

Medalis „Kodas“Medalis

Turgaus a. 24, Telšiai

Autorius – prof. Romualdas Inčirauskas, architektas - prof. Algirdas Žebrauskas.

Sukurtas 2006 m. bronzinis medalis, kuriame iššifruojami žodžiai ,,Medaliai“ Muziejaus 31 ,,Alka” perskaitomi uždėjus specialų raktą.

Reljefinė plastika architektūroje įprasmina unikalų ne tik Lietuvos mastu kultūros projektą vykstantį Telšiuose nenutrūkstamai jau daugiau nei dvidešimt metų ir puikią jų metu sukauptą medalių kolekciją saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“.


Skulptūra „Meškos pėda“
Meškos pėda

Turgaus a., Telšiai

Skulptorius – Osvaldas Neniškis, architektas – prof. Algirdas Žebrauskas.

Įdėjęs ranką į akmenyje įspaustą meškos leteną gali būti tikras, kad būsi stiprus ir tvirtas kaip meškinas. Tai legendinio Žemaitijos totemo- Žemaitijos meškos pėda, žyminti europinio, istorinio- etnokultūrinio Lietuvos regiono – Žemaitijos sostinės vietą.


Medaliai „Žydukai“ Medaliai

Turgaus a.; Iždinės g. 11; Aukštoji g. 3, Telšiai
Autorius – Romualdas Inčirauskas.

Šie „žydukų“ medaliai yra susiję su žydų buvimu Žemaitijos sostinėje. Dirbiniai „įleisti“ pastatų plytose maždaug žmogaus akių aukštyje.
Iždinės g. 11: Telšių ješibotas. Aukštoji rabinų mokykla, 1873 m. įkūrė rabinas Gaonas Leizeris Gordonas.
Aukštoji g. 3. Čia buvo Kareivių sinagoga. Joje melsdavosi aukščiausio luomo žydai. Pastatyta XIX a. viduryje – XIX a. II pusėje.
Turgaus a. 19. Čia buvo pirmoji žydų sinagoga, buvusi maždaug toje vietoje, kur dabar yra Laisvės gatvės penkiaaukščiai namai ir buvęs ,,Džiugo” kino teatras. Ši sinagoga nėra išlikusi.

Skulptūra „Žemaitijos gaublys“ Skulptūra

Turgaus a. 17, Telšiai

Autorius – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentas Artūras Valiūnas. Darbo vadovas – dailininkas Romualdas Inčirauskas. Architektas – Algirdas Žebrauskas.

Pastatytas 2008 m. Autoriaus kultūrinio objekto idėja - intelektualus atsakymas tiems, kurie galvoja, kad nėra žemaičių. Gaublyje pavaizduotos Žemaitijos vietovės atitinka realų žemėlapį, o Telšiai, kaip ir Roma, stovi ant septynių kalvų.
Nuotraukos autorius A.Žebrauskas




Žaidimas-skulptūra „Pažink Žemaitijos sostinę“ Žaidimas skulptūra

Turgaus a., Telšiai

Autorius – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentas Valdas Janauskas. Jo vadovas – doc. Vytautas Mockaitis. Architektas – Algirdas Žebrauskas.

Skulptūra sukurta Telšių miesto šventei 2009 m. Ant stovo pastatytoje plokštumoje sudėliotos Katedros, Šv. Mikalojaus cerkvės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, Vyskupų rūmų, senosios miesto mokyklos, Žemaitijos kaimo muziejaus, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto, Rainių kančios koplyčios, Turgaus aikštės figūrėlės. Judinant skulptūros lentą, metalinį rutuliuką reikia ridenti takeliais objektų link. Jei šis įkrenta į duobutę „keliauti” Telšiais reikia iš naujo ir tol, kol aplankysite visų objektų figūrėles, išvengę duobučių iki galutinės duobutės su miesto laikrodžio simboliu.
Nuotraukos autorius A.Žebrauskas

Skulptūra „Žemaitijos legendos“ Skulptūra

Respublikos g., Telšiai

Autorius/skulptorius – Romualdas Kvintas.
Architektas – Algirdas Žebrauskas.

2008 m. pastatytas paminklas. Paminklas vaizduoja meškiukus ir žemaitukus ant nugaros nešančią mešką — Žemaitijos motiną. Skulptūra primena vis dar liaudyje gyvas legendas apie meškas, padėjusias žemaičiams auginti ir auklėti vaikus. Čia, švelniai patrynus meškai nosį, galima tikėtis gerų norų išsipildymo.
Nuotraukos autorius A.Žebrauskas



Ženklai miesto grindinyje 

Ženklai miesto grindinyje

Katedros a., Telšiai

Autorius - Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentė Deimantė Šapnagytė, darbo vadovas – prof. Vytautas Mockaitis, architektas – Algirdas Žebrauskas.

Katedros aikštės erdvėje reljefuose prasmingais ženklais ir lakoniškomis meninėmis priemonėmis įprasmintos žmogiškosios būties nuostatos. Rankos yra pagrindinis kompozicijos elementas. Jos simbolizuoja prisilietimą prie žmogaus – suteikti džiaugsmo ir palytėti kiekvieno širdį.
Nuotraukos autorius A.Žebrauskas


Miesto maketas akliesiems Miesto maketas akliesiems

Katedros a., Telšiai

Autorė – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentė Eglė Tamošiūnaitė. Darbo vadovas – doc. Romualdas Inčirauskas. Architektas – Algirdas Žebrauskas.

Sukurtas 2007 m. Bronziniame makete vaizduojama viena iš septynių Insulos kalvų, Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra, Kunigų seminarija, Vyskupų rūmai, senoji miesto mokykla, fontanas Kazimierui Simonavičiui, Kultūros centras, Žemaitės dramos teatras, Parodų salė, Kalno gatvė, Respublikos gatvė. Maketo šonus puošia Telšių miesto ir Žemaitijos herbai. Maketas pritaikytas regėjimo negalią turintiems žmonėms.
Nuotraukos autorius A.Žebrauskas




Paminklas „Fontanas“ Paminklas

Katedros a., Telšiai

Skulptorius – Romualdas Kvintas,
Architektas Algirdas Žebrauskas.

Paminklas pastatytas 2005 m., skirtas Kazimierui Simonavičiui, žemaičių raketų teorijos pradininkui, pasaulinę šlovę pelniusio veikalo „Didysis artilerijos menas“ autoriui (1650 m.).
Nuotraukos autorius A.Žebrauskas




Skulptūra „Mokykla“ Skulptūra

Katedros a., Telšiai

Skulptorius – Benas Narbutas,
architektas Algirdas Žebrauskas.

Skulptūra „Mokykla“ pastatyta 1987 m. ir atidengta pirmosios Telšių miesto mokyklos atidarymui paminėti. Atidengta minint senosios Telšių miesto mokyklos atidarymo šimtmetį.
Nuotraukos autorius A.Žebrauskas





Skulptūros Telšių katedros Garbės vartuose Skulptūros Telšių katedros Garbės vartuose

Katedros a., Telšiai

Skulptorius – A. Sakalauskas, architektas Algirdas Žebrauskas.
Skulptūros pastatytos 2005 m. minint Telšių miesto 555 m. jubiliejų.

Skulptūrose pavaizduoti šv. Antanas Paduvietis – Telšių katedros globėjas, šv. Stanislovas – Telšių miesto globėjas.
Nuotraukos autorius A.Žebrauskas





Telšių šv. Antano Paduviečio katedros reljefinės durys Katedros reljefinės durys

Katedros a. 2, Telšiai

Autorius – Romualdas Inčirauskas. Architektas – Algirdas Žebrauskas.

Menininkui techniškai tobulinti kūrinį padėjo Rimas Mickevičius. Šios jubiliejinės durys skirtos Žemaitijos krikšto 600-osioms metinėms. Ant durų sudaryti 4 reljefiniai epizodai – meniniai blokai: žemaičių pagoniškoji istorinė praeitis iki krikšto; Žemaitijos krikštas bei Konstitucijos Visuotinis Bažnyčios susirinkimas ir garsusis žemaičių skundas; Žemaičių vyskupystės istorija bei Telšių vyskupijos istorija.
Nuotraukos autorius A.Žebrauskas





Skulptūra „Trys kryžiai“ Trys kryžiai.jpg

Šviesos g., prie Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios, Telšiai

Atsiradimo data 1991 m. Paminklas skirtas tremtinių atminimui. Birželio 14 dieną šioje vietoje vyksta pamaldos.
Nuotraukos autorius A.Žebrauskas






Skulptūra „Lietuvių skalikas“ Skalikas.jpg

Turgaus a., Telšiai

Architektas – Algirdas Žebrauskas, skulptorius – Osvaldas Neniškis.

Lietuvių skalikai žinomi nuo XIV a., bet veislė per šimtmečius maišydavosi su kitomis šunų veislėmis ir XX a. ji jau baigė sunykti. Telšiškis Zigmantas Goštautas, dirbęs gamtos apsaugos Telšių komitete, pasitaręs su Vilniaus universiteto gamtos fakulteto dėstytoju Viktoru Bergu, žinomu kinologu, pradėjo sunkų selekcininko darbą atkuriant šią veislę. Zigmantui Goštautui pavyko atkurti šią veislę, tačiau pirmosios Lietuvių skalikų parodos jis nesulaukė, jis mirė 1980 m., o paroda įvyko 1981 m.




Skulptūra „Rotušės šulinys“ Rotušės šulinys

Turgaus aikštė, Telšiai.

Architektas – Algirdas Žebrauskas.

Šioje vietoje iki karo stovėjo miesto šulinys. Apie tai byloja sena miesto 1905 m. nuotrauka. Tuo metu buvę labai daug arklių, turgams reikėjo vandens. Iš vienos šulinio pusės bomuose buvo girdomi arkliai, iš kitos – gerdavo žmonės. Pasak senųjų Telšių miesto gyventojų, Rotušės šulinyje ir per didžiausią sausrą vanduo neišdžiūdavo. Caro laikais šulinys įrengiant aikštę buvo užpiltas. Senasis miesto šulinys buvo lyg „dėžė“, dabartinė skulptūra atkartoja dalį buvusio šulinio. Ant keturių šulinio plokštumų planuojama įrengti medalių ekspoziciją, kadangi Telšiuose vyksta Medalininkų stovyklos. Nuo 2012 m. birželio 8 d. iš „Rotušės šulinio“ keturių angų, meškų nasrų, pradėjo bėgti vanduo. Vandens galima atsigerti bet kuriuo paros metu.







Paminklas stovėjusiems gyvenamiems TTT
namams „Če vaikystė kėimas nuklegieje“

Turgaus a., Telšiai

Atsiradimo data 2008 m. Objekto autorius nežinomas.

Paminklinis akmuo atidengtas buvusių namų vietoje, netoli miesto laikrodžio, Turgaus aikštėje. Paminklo išlaidas kompensavo buvę šio kiemo gyventojai telšiškis J.Remėza, klaipėdietis V. Butvilas, Izraelyje gyvenantis A.Vinikas. Visi kiti rūpesčiai atiteko V. Bartkui. Sakoma, kad šiame mikrorajone galėjo būti per 10 gyvenamųjų namų. Iki šių dienų išliko tik pora. Daug nugriauta prasidėjus „Tulpės“ parduotuvės, vėliau miesto seniūnijos administracinio pastato statybai. Kraštovaizdį pakeitė ir „Maxima“, bankų filialai, jų skyriai ir kitos įstaigos. Neliko ir telšiškių pamėgto kino teatro. Tarybų aikštė pakeista į Turgaus aikštę seniesiems miestelėnams tapo neatpažįstama ir gal net svetima.





Skulptūra „Tulpė“ Kiaušinis.jpg

Kęstučio g., Telšiai

Diplominis Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studento darbas skirtas prekybos centro „Tulpė“ atsiradimo proga.





Skulptūra „Verpėja“ („Tekstilininkė“) Verpėja.JPG

Kęstučio g. 23, Telšiai

Diplominis Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto A.Janušausko darbas. Atsiradimo data 1974-1975 m.

Skulptūra skirta audimo ir verpimo fabrikui „Mastis“. Telšiškio M.Augustinavičiaus iniciatyva ir lėšomis 1930-1932 m. miesto centre pastatytas mūrinis pastatas, kuriame sumontavus verpimo įrenginius, prasidėjo pirmoji gamyba. Fabriko projektą parengė M.Augustinavičiaus sūnus Juozas. 1938 m. už geležinkelio pradėtas statyti dar vienas fabrikas.






Atminimo lentelė skirta K.Petrauskui  K.Petrauskui_atminti.jpg

Respublikos g. 4, Telšiai

Skulptorius – Osvaldas Neniškis, architektas – Algirdas Žebrauskas.

Iki karo restoranėlyje, kur dabar įsikūrusi jauki kavinė „Pitlius“, svečiuodavosi pasaulinio garso tenoras Kipras Petrauskas. Kavinukėje ir dabar, menant šio garsaus atlikėjo praeitį, yra patefonas, o lankytojams pageidaujant visada galima išgirsti ir jo dainų.
Kipras Petrauskas - žymus Lietuvos dainininkas (tenoras). Operose sukūręs apie 80 vaidmenų, profesorius, Lietuvos meno kūrėjų draugijos narys. Su Kipru Petrausku siejamas nacionalinės operos įkūrimas.




Žemaičių siena.jpg

„Didžioji Žemaičių siena“

Respublikos g., atraminė Insulos kalvos siena, Telšiai

Sienos idėjos ir įgyvendinimo organizatorius autorius arch. – prof. Algirdas Žebrauskas, meninių plokščių – prof. Petras Gintalas ir prof. Romualdas Inčirauskas.

Kaip mėgsta pajuokauti žemaičiai - pasaulyje žinomos dvi didžiosios sienos: Žemaičių – garsiai ir  įtikinamai demonstruojanti ypatingą žemaičių pagarbą savo kalbai, papročiams, unikaliai istorijai  ir kiek ilgesnė Kinijoje. 2010 m. rugsėjo 30 d. iškilmingai atidaryta Didžiosios Žemaičių sienos pirmoji meninė plokštė, menanti kada istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta Žemaitija (1219 m.), (prof. P.Gintalas), kita plokštė primena suvienytos Žemaitijos kariuomenės laimėtą Durbės mūšį. Ši žymiausia žemaičių ginklo pergalė yra ne tik didžiausias ir svarbiausias XIII-XIV a. mūšis Lietuvos istorijoje, bet ir viso rytų Baltijos regiono istoriją nulėmęs istorinis įvykis (prof. P.Gintalas). Trečioji plokštė skirta įprasminti Europos istorijoje unikaliai, beveik 200 metų (1236-1422) trukusiai Žemaitijos išlikimo kovai su dviem vokiečių ordinais, siekusiais  svarbiausio  tikslo - nugalėti Žemaitiją ir sujungti savo teritorijas į vientisą galingą teritoriją tolesnei ekspansijai.  Herojišką, ypač daug aukų pareikalavusią žemaičių krašto kovą įprasmina meninė plokštė „Žymiausi Žemaitijos mūšiai“ (prof. R. Inčirauskas). Vienam žymiausių istorinių Pasaulio įvykių Visuotinam bažnyčios susirinkimui, vykusiam 1414-1418 m. Konstancoje, atminti sukurta ketvirtoji meninė plokštė „Konstanca“ (prof. R. Inčirauskas). Susirinkimo metu, 1415 m. žemaičiams Konstancos katedroje perskaičius istorinį „Žemaičių skundą“ prasideda plati diskusija apie tautos ir žmogaus pasirinkimo teisę - šiuolaikinės tarptautinės teisės pagrindinę teisę. Penkta plokštė „Europos krikštas“ (prof. R.Inčirauskas) skirta paminėti Žemaitijos - paskutinės Europos istorinės žemės  užbaigusios Europos christianizacijos ir šiuolaikinės Europos susiformavimo procesą (313-1413). Meninę plokštę skirtą Žemaitijos krikšto 600 m. jubiliejaus minėjimui 2013 m. atidengė Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė. Šešta plokštė - „Žemaitijos kunigaikštystė“ (prof. R.Inčirauskas). Čia matome istorinį Žemaitijos žemėlapį su pripažintų sutarčių formavusių Žemaitijos sienas datomis.  Būtent čia, kaip juokauja telšiškiai „krenta“ iš nuostabos „patriotai“ nesidomintys ir nežinantys savo krašto istorijos.  Dar savo eilės laukia trys nedekoruotos sienos plokštės „Privilegijos Žemaitijai“, „Švedkaris“ ir „Respublika“. Tikimės, kad  2019 m., kai Žemaitija ir Lietuva iškilmingai minės istorinės Europos žemės pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 800 m. jubiliejų, Didžioji žemaičių siena bus užbaigta ir pasitarnaus krašto istorijos pažinimui, pilietiškumo ugdymui ir identiteto  išsaugojimui.     





Paminklas „Žemaičių apygardos Nepriklausomybės aikštė.jpg
partizanams ir Laisvės kovoms atminti“


Nepriklausomybės aikštė, Telšiai

Skulptorius – R.Midvikis, architektas – Algirdas Žebrauskas

Pirmieji dėl šio paminklo atsiradimo iniciatyvą parodė Telšių politiniai kaliniai ir tremtiniai. Kelerius metus čia stovėjo akmenėlis su užrašu apie būsimą paminklą. Paminklas pastatytas už Lietuvos rezistencijos ir genocido tyrimo centro lėšas. Tokie paminklai iškils visų šalies apskričių centruose. Telšių rajone okupantams pokario metais priešinosi Žemaičių legiono, vėliau – Žemaičių apygardos „Šatrijos“, „Alkos“, „Kardo“ rinktinės. Kovose žuvo šimtai šių rinktinių kovotojų. Paminklas taip pat skiriamas laisvės kovoms 1831, 1863, 1918, 1991 metais atminti.




Statinys „Rotonda“ TTT


Masčio ežero pakrantė, Telšiai

Architektas - Algirdas Žebrauskas.

Rotonda – tai parkinis statinys. Jų atsiradimo istorija siejama nuo Romos imperijos laikų. Jos buvo įrengiamos parkuose kaip pavėsinės. Telšiuose yra 3 tokie statiniai: viena - Masčio ežero pakrantėje netoli muziejaus „Alka“ ir VDA Telšių fakulteto, kita - prie buvusios miesto pirties ir trečioji – saloje. Rotondos skirtos poilsiui ir pramogoms.





Skulptūra „Pakyla“    TTT


Turgaus a., Telšiai.
Autorius – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studento Manto Petrauskio diplominis darbas.
Architektas – prof. Algirdas Žebrauskas.

Tai – žemaičių charakterį rodantis objektas. Ant skulptūros šonų išraižyta: „Galvok kon saka. Žuodis žeid. Netiliek! Žuodis gida. Sakik kon galvuoji. Žuodis skir. Netiliek! Žuodis jung!”




Skulptūra „Skrynia“ TTT
Turgaus a. 21, Telšiai

Autorius – prof. Romualdas Inčirauskas.  Arch. - prof.  Algirdas Žebrauskas

 Telšiai – vienas svarbiausių žydų diasporos Žemaitijoje centrų. Dar 1873 m. įsteigiama  žydų aukštoji mokykla „JEŠIVA“, (mokykla tęsia savo veiklą Klivlende, JAV) kurioje TORA dėstoma visame pasaulyje žinomu Telšių metodu. Čia, Telšiuose, tarpukaryje gyvena vyriausias Lietuvos rabinas, atidaroma pirmoji Lietuvoje žydų mergaičių progimnazija,gyvena gausi ir turtinga žydų bendruomenė, veikia du žydų bankai. Meninis akcentas „Skrynia“ skirtas priminti išnykusios Telšių žydų diasporos svarbą ne tik Telšių, Žemaitijos, bet ir daug platesnėje geografinėje erdvėje, diasporos gebėjimą kurti ir vystyti verslus. 



Skulptūra „Džiugo sūris“ TTT

Respublikos g. šalia „Džiugo sūrio namų“.

Autorius  – prof. Romualdas Inčirauskas. Idėjos autorius arch. - prof. Algirdas Žebrauskas.

Skulptūra skirta legendiniam, unikalaus skonio „Džiugo sūriui“  visame pasaulyje garsinančiam Žemaitiją ir jos sostinę Telšius. Tik išskirtinio skonio ir puikios kokybės sūryje gali įsitaisyti visažinis „auksinis peliukas“. Mažuoju piršteliu atsargiai patrynę jo nosytę galite tikėtis tikro stebuklo. 






„Septynios miesto kalvos“TTT

Žaliosios ir Aukštosios gatvių sankirta

Autorius – VDA Telšių fakulteto dipl. Karolis Bikinas

Darbo vadovas – prof. Romualdas Inčirauskas. Idėjos autorius ir organizatorius arch. – prof. Algirdas Žebrauskas.

Telšiai - legendomis apipintas septynių kalvų miestas prie ežero. Tad skulptūra atspindi vietos toponimiką ir topografiją (nurodyti aukščiai), įvardija miesto kalvų pavadinimus, užsimena apie kalvų istorinius ženklus, legendas, miesto plėtrą, nurodant kokiame amžiuje kalva tapo miesto dalimi. Pažiūrėjus į vandens burbulą ežere galima pamatyti Masčio ežere tebegulinčius miesto  legendose minimus nuskendusius švedų karių prisiplėštus lobius.



Skulptūra Durbės mūšiuiTTT

Idėjos autorius ir organizatorius arch. - prof. Algirdas Žebrauskas.  Autorius skulptorius - Algirdas Bosas. Kolonos dekoras, kalvis -Virginijus Mikuckis, žemėlapis  prof. Romualdas Inčirauskas.Meistras - Rimantas Mickevičius.

Paminklas skirtas svarbiausiam Žemaitijos, XIII-XIV a. Lietuvos ir Rytų Pabaltijo istorijos įvykiui – 1260 m. liepos 13 d. vykusiam Durbės mūšiui, kuriame jungtinė Žemaitijos genčių kariuomenė sutriuškino labai galingą Livonijos, Prūsijos, Danijos (Talino įgulos kariuomenė) ir Švedijos karalaičio Karolio kariuomenę. Ši neblėstanti Žemaitijos pergalė nulėmė viso Rytų Baltijos šalių istorijos vystymosi eigą, esminiai įtakojo Herkaus Manto vadovaujamą Prūsijos genčių sukilimą, Žiemgalių ir Kuršių išsivadavimą.

itaisyti visažinis „auksinis peliukas“. Mažuoju piršteliu atsargiai patrynę jo nosytę galite tikėtis tikro stebuklo. 


Žemaitijos kariljonas.TTT

Idėjos autorius ir organizatorius arch. – prof. Algirdas Žebrauskas.

Pirmasis dabartinės Žemaitijos teritorijoje mažasis 23 varpų Žemaitijos kariljonas išlietas garsioje Europoje ir pasaulyje Olandijos varpų liejimo gamykloje „ROYAL EIJSBOUTS“ baigiamiesiems Žemaitijos krikšto 600m. jubiliejaus metams (2013 – 2017 m.) paminėti.  1417m. vienintelį kartą pasaulinėje katalikų bažnyčios istorijoje ne popiežiaus, o Konstancos susirinkimo valia įkurta vyskupija – MEDININKŲ vyskupija. Jai LDK kunigaikščio Vytauto parinkta vieta - Varniuose. 1864 m. Žemaičių vyskupas M.Valančius ir kurija  iš Varnių ištremiami į Kauną (esminis miesto atlietuvinimo faktorius). Istorinės Žemaičių vyskupijos teritorijoje, 1926 m. įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją, didžiausia  iš trijų vyskupijų lieka – Telšių vyskupija. Vyskupo sostas įkuriamas   Šv. Antano Paduviečio katedroje, o  naujoji vyskupija pradedant iškiliu Telšių vyskupu J.Staugaičiu tęsia istorinės  Žemaičių vyskupijos (1417-1926)  tradicijas.         





Copyright © 2010-2014 Žemaitijos TIC.         s p r e n d i m a s: UAB "V studija" adm zone.