Jomantų pažintinis miško takas - Vyskupo M.Valančiaus namas - Žemaičių vyskupystės muziejus- Debesnų botaninis takas - Moteraičio piliakalnis - Pavandenės Šv. Onos bažnyčios kompleksas - Sprūdės piliakalnis

Norite save išbandyti miško paslaptimis ir atrakcionais apraizgytoje lauko trasoje? Tada pradėkime kelionę! Jomantų pažintinis miško takas vingiuoja Jomantų miške, Varnių girininkijoje. Šis miškas – Varnių regioninio parko dalis. Jame gausu gamtos paminklų: Jomantų ir Triliemenis ąžuolai, Jomantų akmuo, Aklaežeris (Vokštelis) – unikalus ežerėlis, kuriame dėl maitinimo ypatumų kasmet kinta vandens lygis. Pagrindinė Jomantų miško tako paskirtis – pažintinė: suteikti galimybę susipažinti su mišku, gamtos paminklais, miško gyventojais, miško nauda žmogui, miškininko specialybės darbu, ūkininkavimu miške, senosiomis tradicijomis. Tako trasa padalyta į dalis: „Miško dievų buveinė“, „Medžiofono aikštelė“ ir kt. Jei jau pavargote – stabtelėjimui įrengtos atokvėpio aikštelės.

Turbūt ne kiekvienas lankėsi name, kuriame 1850-1864 m. gyveno vyskupas, rašytojas ir visuomenės veikėjas M. Valančius. Vyskupo M.Valančiaus (Varniai) dvaro pastatas šioje vietoje pastatytas po 1680 m. didžiojo Varnių gaisro. Tapęs vyskupu M. Valančius rezidenciją iš Alsėdžių perkėlė į Varnius. Vyskupas rūpinosi ir miesto plėtra – jo iniciatyva tvarkomos gatvės, įsikūrė gydytojas, vaistinė, paštas, knygynas, suremontuojama ir vyskupų rezidencija. 1851-1855 m. šiame name gyveno vyskupo į Varnius pakviestas S.Daukantas. 1864 m. iškėlus iš Varnių vyskupystę į Kauną pastatas buvo naudojamas įvairioms paskirtims.

Kelionę tęsime į Žemaičių vyskupystės muziejų (S.Daukanto g. 6, Varniai), kuris įkurtas 1999 m. vėlyvojo baroko pastate, buvusiuose Varnių Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose, pastatytuose 1770 m. vyskupo J. D. Lopacinskio pastangomis. Žemaičių vyskupystės muziejus pristato vieną iš dviejų buvusių Lietuvoje vyskupijų XV–XX a. pr. – Žemaičių (Medininkų) vyskupiją, kurios centras beveik 450 metų buvo Varniai, užėmę ypatingą vietą religiniame, kultūriniame ir politiniame Lietuvos gyvenime bei palikę ryškų pėdsaką krašto istorijoje. Muziejaus patalpose įsikūręs Turizmo informacijos centras.

Keliaukime į Debesnų botaninį taką (Graužų k., Varnių sen., Telšių r.). Debesnų botaninis takas plyti Varnelės upės slėnyje. Šio tako paskirtis – supažindinti parko lankytojus su unikalia žemapelkės augalijos įvairove, dominuojančiomis rūšimis bei jų bendrijomis. Maršruto ilgis apie 2 km. Rasite 12 stotelių, kuriose pateikiami aplink augančių augalų aprašymai, su iliustracijomis. Debesnų telmologiniame draustinyje aptikta beveik dvi dešimtys augalų rūšių įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą.

Ar teko girdėti, kad Moteraičio (Didžiųjų Burbiškių) piliakalnio, esančio Varnių seniūnijoje, Pavandenės kaime, anot padavimų, senovėje ant kalno moterys rinkdavosi į karą palydėti vyrus, o giliai po žeme buvusiuose rūsiuose krašto gynėjai slėpę nuo priešų moteris ir vaikus? Tai – žemaičių takoskyros kalvyno teritorijoje esantis ir gulinčią moterį primenantis piliakalnis. Moteraičio piliakalnis, kaip ir greta esantis Sprūdės piliakalnis, Gludo ežeras, Sklepkalnis priskiriami baltų gynybos ir kulto centrui, Medininkų žemės gynybinei-politinei sistemai.

Nepravažiuokite ir pro Pavandenės Šv. Onos bažnyčios kompleksą (bažnyčia, varpinė, Kryžiaus kelio stotys), stabtelkite prie bažnyčios šventoriuje stovinčios koplytėlės.

Ir paskutinis ekskursijos tikslas – Sprūdės (Šaukštelio) piliakalnis Šaukštelio kaime, Varnių seniūnijoje. Lyg paslaptinga piramidė, paryškinanti gražiausias Žemaitijos aukštumas, primena mūsų ainių – baltų turiningą ir šlovingą praeitį kovose dėl žmogaus vietos po saule. Istorikų ir archeologų nuomone, piliakalnis priskiriamas "parako gadynei" – kovų su kryžiuočiais periodui. Čia išlikę gynybiniai grioviai, iki keturių metrų aukščio pylimų pėdsakai, atsekamas senasis įvažiavimas į pilį. Padavimai byloja, jog čia stovėjusi medinė kunigaikščio Sprūdeikio – Lietuvos karaliaus Mindaugo brolio pilis, po kuria buvo įrengti rūsiai – slėptuvės.