Dievo Krėslo miškas

Šios ekskursijos metu pakeliausime partizanų keliais.

Ar žinote, kad 1948 – 1949 m. Dievo Krėslo miške gyveno ir karines operacijas rengė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės, Žarėnų kuopos partizanai? Lietuvos teritorija buvo padalyta į 9 karines apygardas. Didelė dalis Žemaitijos teritorijos priklausė Žemaičių rinktinei priskirtai teritorijai.

Kad priešai nepastebėtų, partizanai buvo įsirengė žeminę-slėptuvę, liaudyje dar vadinamu “bunkeriu”. Sudėtingas reljefas padėjo, kad žeminė nebūtų pastebima net visai priėjus.

Anuomet susikūrę partizanų būriai kovėsi su okupantų daliniais, priešinosi gyventojų deportacijai į Sibirą, neleido kurti kolūkių, vykdė propagandinę agitaciją prieš okupantus. Į kovą įsitraukė apie 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Priešintasi ne tik su ginklu rankose: buvo spausdinama ir platinama pogrindinė literatūra, ruošiamas ir tiekiamas maistas bei drabužiai kovotojams.

1949 m. gegužės 21 d. rytą iš Telšių atvykę MGB daliniai užblokavo didelę dalį miško, kuriame slėpėsi partizanai. Mūšio metu žuvo septyni partizanai. Mūšio metu žuvusių partizanų užkasimo vietas, remiantis liudininkais ir KGB dokumentais, nustatė telšiškiai broliai Alfredas ir Romualdas Jonušai.