74795
Turgaus a. 21, LT-87122 Telšiai • Tel. (8 444) 53010, mob. 8 618 63448,
el. paštas: turizmocentras@telsiai.lt , www.telsiaitic.lt
 




Dvarai

TTTBIRŽUVĖNŲ DVARO SODYBA

Dvaro g. 4, Biržuvėnų k., Luokės sen., Telšių r.
Mob. 8 699 88229
El.p. birzuvenai@telsiai.lt
Darbo laikas:
II-V - 9.00 - 18.00
VI - 9.00 - 16.45
 

Šiandien Biržuvėnai – vertingas XVIII–XIX a. stambios medinės dvaro sodybos pavyzdys, atspindintis natūralią tokių sodybų raidą feodalizmo laikotarpyje. Ji pilnai išlaikė visas būdingas šioms sodyboms dalis (reprezentacinę, ūkinę, gamybinę, ir gyvenamąją zonas) su palyginti gerai išsilaikiusiu tradiciniu jų užstatymu. Pastatų architektūra atspindi dvaro sodybos daugiau kaip 200 metų laikotarpio vystymosi raidą, apimančią baroko, klasicizmo ir istorizmo epochas. Vertingiausi iš pastatų – XVIII a. dvaro reprezentacinėje dalyje esantys pastatai.

Šis dvaras buvo ne kartą remontuotas, o didžiausia rekonstrukcija įvyko XIX a. viduryje. Dvaras stipriai nukentėjo sovietmečiu, kai jo teritorijoje buvo tarybinio ūkio centras, daugelis pastatų naudota ne pagal paskirtį. Dvaro ponų namas 2004 m. pabaigoje sudegė. Iki gaisro ponų name buvo įsikūrusi biblioteka ir muziejinė ekspozicija. 2005 m. Biržuvėnų dvare iškastas grafų Gorskių giminės porcelianas – iš viso 290 porcelianinių indų bei dvi sidabruotos vazos šampanui, kurios perduotos saugoti Žemaičių vyskupystės muziejui. Didžioji dalis rastojo porceliano – XIX a. Saksonijos manufaktūros dirbiniai.

Biržuvėnų dvaro ponų namas atstatytas 2011 m. Rekonstruotame ponų name stengtasi išsaugoti jo autentiką. Po gaisro dvarą teko atstatyti šiuolaikinėmis medžiagomis. Namą puošia senovinio stiliaus baldai. Čia matomi išlikę autentiški židiniai su XVIII a. kokliais, kaminas, grindų plytelės. Taip pat įrengta ir namo mansarda, kurioje daugiausia buvo gyvenamieji kambariai. Vienoje svetainėje įsikūrė biblioteka. Lankytojai galės pamatyti svetainių, virtuvės, indaujos, ponų miegamojo, kabineto ir kitas patalpas. Netoli ponų namo atstatyti oficina, arklidė ir vežiminė.
Nuotraukos autorė E.Macienė

DŽIUGINĖNŲ DVARO SODYBA Džiuginėnų dvaras (nuotraukos aut. A. Žebrauskas)

Džiuginėnų k., Gadūnavo sen., Telšių r.

Apie 4 km nuo Telšių, prie garsiojo Džiuginėnų piliakalnio, kur, anot legendos, supiltas paties Telšių miesto įkūrėjo milžino Džiugo kapas, – Džiuginėnų dvaras. Apie šią vietovę pirmosios žinios istoriniuose šaltiniuose pasirodė jau XVIII a. Dvarą sudaro 4 pastatai, iš kurių 1 gyvenamasis ir 3 ūkiniai. Šio dvaro gyvenimas susijęs su garsia Žemaitijoje dvarininkų Gorskių šeima, rašytoja Žemaite, Žemaitijos dailės tyrinėtoju dailininku, fotografu J. Perkovskiu.

Džiuginėnų kaimo pietvakarinį sparną skalauja Germanto ežeras – nedidelis, 162 ha ploto, tačiau dėl ypač švaraus vandens labai mėgiamas telšiškių ir turistų.

PAVIRVYČIO DVARO SODYBAPavirvyčio dvaras

Tryškiai, Telšių r.
Mob. 8 692 89388

Tai XVIII a. pradžios medinis dvarelis, kadaise priklausęs didikams Šemetoms. Po Napoleono žygio į Rusiją dvare pasiliko gyventi prancūzų leitenantas Pjeras Druvė, kurio giminė dvare gyveno iki 1919 m. Dvare yra buvusi surinkta didžiulė meno kolekcija, kuri Pirmojo pasaulinio karo metu buvo išsaugota, tačiau 1940 m. rusų kareivių išvežta nežinoma kryptimi. Šalia dvaro auga du didžiuliai ąžuolai. Vieno jų apimtis – 6,20 m, kito – 5,60 m.

BRĖVIKIŲ DVARO SODYBA(Nuotraukos aut. E.Macienė)

Brėvikių k., Gadūnavo sen., Telšių r.
Mob. 8 698 28852 (dvarą galima apžiūrėti susitarus)

Brėvikių dvaras pasiekiamas iš Alsėdžių miestelio pavažiavus 3 km į rytus. Dvaras nuo senovės laikų priklausė senai žemaičių bajorų Narutavičių giminei. Ši giminė gavusi herbą 1413 m. Horodlės aktų metu. Ta proga senoji jų pavardė Norutis buvusi pakeista į Narutowicz.

Iki mūsų dienų išliko medinis gyvenamasis namas (rūmas), svirnas, rūsio likučiai, dalis senosios dvaro alėjos. Pradėtas rengti Stanislovo Narutavičiaus muziejus.

ŽEMAIČIŲ KARALIAUS RINGAUDO DVARAS A.GEDVILO SODYBOJE

Ryškėnai, Telšių r. Žemaičiu Karaliaus Ringaudo dvaras A.Gedvilo sodyboje
Tel. (8 444) 70614

 A. Gedvilas statydamas dvarą turėjo tikslą ne tik išlieti susikaupusias kūrybines galias, bet ir atkreipti dėmesį į senųjų laikų Žemaitijos istoriją. Reikėjo žmonių, kurie rinktųsi, kalbėtų, svajotų, domėtųsi senąja Žemaitijos kultūra, studijuotų ją, stengtųsi atkurti. Jis jautė pareigą vėl įžiebti amžinąją šventąją ugnį. 1994 m. ant Šatrijos susirinkę Ringaudo dvaro dvariškiai bei Romuvos žyniai tą Amžinąją ugnį uždegė pagal visas žinomas senųjų laikų tradicijas. Nuo kalno Amžinoji ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus ir apsigyveno dvaro židinyje.

 


Copyright © 2010-2014 Žemaitijos TIC.         s p r e n d i m a s: UAB "V studija" adm zone.