74795
Turgaus a. 21, LT-87122 Telšiai • Tel. (8 444) 53010, mob. 8 618 63448,
el. paštas: turizmocentras@telsiai.lt , www.telsiaitic.lt
 




Maldos namai

Nuotraukos aut. A.ŽebrauskasTELŠIŲ ŠV. ANTANO PADUVIEČIO
KATEDRA

Katedros a. 2, Telšiai

Pastatyta 1765 m. Ji yra vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus. Bažnyčioje yra 7 altoriai, 2 iš jų centriniai. Antro aukšto centrinis altorius skirtas vienam iš didžiausių pranciškonų šventųjų – Šv. Antanui. Šv. Antano paveikslas tikinčiųjų laikomas stebuklingu. Katedros rūsiuose palaidoti 3 Telšių vyskupai: J.Staugaitis, V.Borisevičius, P.Ramanauskas.
2009 metais Katedros požemiuose yra restauruoti skliautai, vyskupų laidojimo kripta, paklotos naujos grindys, įrengtas apšvietimas, įgarsinimas bei įrengtas naujas įėjimas iš Katedros vidaus.
Katedroje įstatyti nauji jubiliejiniai vartai, skirti 600 metų jubiliejaus krikštui paminėti, kuriuose meniškai pavaizduota Žemaitijos krikšto istorija. Taip pat rekonstruoti Katedros šventoriaus vartai.

ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS  ĖMIMO Į DANGŲ BAŽNYČIAŠvč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo bažnyčia
(MAŽOJI BAŽNYTĖLĖ)

Šviesos g. 2, Telšiai

Įkurta 1536 m. karaliaus Žygimanto I. Sena medinė parapijos bažnytėlė ne kartą yra degusi ir perstatinėta. 1864 m. rusai buvusios bažnyčios vietoje ėmė statyti provoslavišką mūrinę cerkvę. 1935 m. pastatas buvo grąžintas ir tuoj pat rekonstruotas bei pritaikytas katalikų bažnytinėms apeigoms. Šiuo metu bažnyčioje galite pamatyti senus paveikslus, 3 gražius altorius.



Telšių stačiatikių šv. Mikalojaus cerkvė (nuotraukos aut. A. Žebrauskas)

TELŠIŲ STAČIATIKIŲ ŠV. MIKALOJAUS
CERKVĖ

Žalgirio g. 8, Telšiai
Mob. 8 685 32385

Telšių stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė pastatyta 1937 m. pagal architekto V. Kapylovo projektą ant vieno iš Telšių kalnelių, kur XIX a. stovėjo vėjo malūnas. Tai vienas iš nuostabiausių kubizmo architektūros pavyzdžių. Cerkvėje pamatysite gražų ąžuolinį rankų darbo ikonostatą (altorių), kuris sukurtas XIX a. viduryje. Cerkvėje didžioji dalis maldų knygų, ikonos, kryžiai, kiti sakralinės paskirties daiktai – išlikę iš XIX amžiaus.



KANČIOS KOPLYČIA

Rainiai, Viešvėnų sen., Telšių r. Kančios koplyčia (nuotraukos aut. A. Žebrauskas)
Tel. (8 444) 70282

Antrojo pasaulinio karo pradžioje iš buvusio Telšių kalėjimo 1941 m. naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją bolševikai į Rainių miškelį išvežė ir ten žiauriai nužudė 76 politinius kalinius.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai pradėta statyti koplyčia buvo nugriauta, Rainių miškelis iškirstas. Siekta, kad žmonės pamirštų baisiąją tragediją ir jos kaltininkus. Tačiau Rainių aukų kančios neišblėso žmonių atmintyje.

Pagal J. Virako eskizus koplyčios projektą padarė Telšių rajono vyr. architektas A. Žebrauskas. Nutarta koplyčią statyti Rainiuose, nes Telšių kapinėse vietos jau nebebuvo.

Rainių Kančios koplyčia pašventinta 1991 m., minint 50-ąsias kankinių nužudymo metines. Ji įamžino ir visų sovietinio teroro aukų atminimą. Koplyčios lubas puošia freskos (aut. A. Kmieliauskas), kuriose pavaizduoti Rainių kankiniai. Langus puošia vitražai, vaizduojantys kančią (aut. A. Dovydėnas).

Šalia koplyčios esančiame miškelyje, kur buvo nukankinti politiniai kaliniai, yra pastatytas kryžius.

DĖL ĮĖJIMO Į KOPLYČIOS VIDŲ KREIPTIS Į MUZIEJŲ "ALKA", tel.: (8 444) 7028

ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR PAULIAUS BAŽNYČIA (VARNIŲ KATEDRA)

M. Valančiaus g. 4, Varniai, Telšių r.
Tel./faks.: (8 444) 47455

Šį pastatą fundavo garsiausios XVII a. antros pusės LDK didikų dinastijos atstovas, Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas. Katedra yra brandžiojo Lietuvos baroko architektūros pavyzdys. Joje gausu interjero meno paminklų: 12 altorių, Žemaičių vyskupų portretų galerija, Karaliaučiaus meistro didysis altorius bei statulos, didingi ir unikalūs XIX a. vargonai. Varnių Katedra yra savotiškas panteonas, nes jos Vyskupų kriptoje palaidota 10 žemaičių vyskupų.

TELŠIŲ JEŠIBOTAS Ješibotas

Iždinės g. 11, Telšiai  

Telšių ješibotą, kaip aukštąją rabinų mokyklą, 1873 m. įkūrė rabinas Gaonas Leizeris Gordonas. Telšių ješibotas XIX a. buvo pripažintas vienu didžiausių pasaulyje, jame tobulinosi jau praktikuojantys rabinai iš Anglijos, JAV, Urugvajaus, Pietų Afrikos, Vengrijos ir kitų šalių. Vienu metu ješibote studijuodavo iki 500 rabinų. Telšiai tuo metu pasaulyje buvo žinomi kaip žydų dvasinis centras. 1927–1933 m. buvo pastatyti nauji ješiboto pastatai. Prie Telšių ješiboto buvo religinė mergaičių gimnazija ir mokytojų seminarija. 1940 m. Lietuvą užėmus bolševikams, Telšių ješibotas buvo uždarytas, jos auklėtiniai išskirstyti į penkis miestelius, o pastatai perduoti kitoms įstaigoms.


PANŲ KALNAS

Pasruojės km., Gadūnavo sen., Telšių r.

Miške, šalia pagrindinio kelio „Telšiai-Seda“ maždaug 10-ajame kilometre stovi kryžius, kuris nurodo keliuką, kuriuo pasukus į miško gilumą atrasime Panų kalną, dar kitaip vadinamą Mergakalniu (istorinę, mitologinę vietą, 1996 m. gruodžio 23 d. įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą).

Panų kalnas – tai padavimais garsėjanti kalva, apaugusi pušimis, juosiama pelkių. Šiandien Panų kalne aukojamos Šv. Mišios. Maldininkai lanko kalnelį, sudeda aplink koplyčią kryžius ir kryželius. Žmonės čia palieka savo rūpesčius, išsako prašymus, aplankę kalnelį jaučiasi dvasiškai stipresni.





Kęstaičiai

KĘSTAIČIŲ BAŽNYČIOS GYNIMAS

1886 m. lapkričio 19 d. įvyko Kęstaičių (Alsėdžių valsčius) bažnyčios gynimas  – pirmasis masinis žemaičių pasipriešinimas rusų kėslams pravoslavinti Katalikų Bažnyčią Lietuvoje. Rusų valdžiai pareikalavus, kad Žemaičių vyskupas uždarytų Kęstaičių bažnyčią, vienuolyną ir kunigų prieglaudą, apylinkės žmonės subruzdo ir pasiryžo neleisti to padaryti. Bažnyčia buvo šešias savaites dieną – naktį saugoma. Kazokai, naudojami ginkluotę, išvaikė sargybinius iš šventoriaus. Likusieji gynėjai klūpojo susikibę rankomis, giedojo giesmes ir nėjo lauk iš savo šventovės. Tada kazokai puolė po vieną plėšti susikibusius maldininkus ir vesti juo lauk iš bažnyčios. Prasidėjo kautynės viduje ir aplink bažnyčią. Nugalėję sergėtojus, kazokai ėmė naikinti bažnyčią, tačiau Kęstaičių atminimas yra gyvas iki šių dienų. Buvusios bažnyčios vietoje pastatytas kryžius, o šalia- gražus kryžių kalnelis.


 

KAUNATAVOS DIEVO MOTINOS IKONOS „VISŲ LIŪDINČIŲJŲ DŽIAUGSMAS“ CERKVĖ 

Kaunatavos cerkvė.jpg

Kaunatava, Upynos sen., Telšių r.

Kaunatavos Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ cerkvė stovi Kaunatavos kaime, Telšių rajone.
Nedidelė medinė cerkvė pastatyta 1894 m. nežinomo pirklio iš Sankt Peterburgo lėšomis (5000 rublių).
Šventykla pastatyta žemėje, kuri kadaise priklausė katalikų parapijai. Stačiatikių parapija įsteigta 1895 m. 1921 m. Lietuvos vidaus reikalų ministerija cerkvės pastatą perdavė katalikams. Tuo metu parapijoje buvo apie 500 tikinčiųjų, kurie priešinosi šiam sprendimui ir pateikė prašymą ministrų kabinetui, kuris gruodžio 21 d. atšaukė sprendimą. 1937 m. parapijoje buvo 981 tikintysis.
1947 m. sovietai parapiją įregistravo. Tuo metu kartą per mėnesį atvykdavo šventikas iš Kolainių arba Telšių.
Ji restauruota 2010 metais. Pamaldos šiuose maldos namuose vyksta vasarą.



Copyright © 2010-2014 Žemaitijos TIC.         s p r e n d i m a s: UAB "V studija" adm zone.